Ar esate kada nors pagavę save skeptiškai žvelgiant į suvenyrų parduotuvių vitrinas istoriniuose Europos miestuose? Šįkart vaikštinėdama po savo mylimiausią Veneciją itin skeptiškai žiūrėjau į masiškai išrikiuotas miniatiūrines statulėles, pigius butelių atidarytuvus, sintetinius šalikus su vaizdais nuo Rialto tilto... Užplūdo keistas atmetimo jausmas ir natūralus klausimas: kiek ir kam dar reikės tokių daiktų?
Pasirodo, tai nėra tik paviršutiniškas pastebėjimas. Urbanistai ir sociologai šį reiškinį moksliškai įvardija kaip „turistinę disneyfikaciją“ (angl. Disneyfication) bei masinio suvenyrizavimo krizę.
Venecijos iluzija: kas iš tiesų slypi už stiklinių vitrinų?
Ar žinojote, kad didžioji dalis pigių suvenyrų pardavinėjamų pačioje Venecijos širdyje kaip autentiškas „Murano stiklas“ neturi absoliučiai nieko bendro su pačia Murano sala?
Italijos amatininkų asociacijų duomenimis net iki 70–80 % visų Venecijoje parduodamų stiklo dirbinių yra pigios klastotės, masiniu būdu gaminamos Azijos ar Rytų Europoje, ir konteineriais plukdomos atgal į Italiją. Tikrieji Murano meistrai išgyvena gilų nuosmukį – gamybos kaštai milžiniški, todėl tikras, rankų darbo dirbinys fiziškai negali kainuoti 5 ar 10 eurų. Masinė gamyba tiesiog nuslopina tikrąjį paveldą ir šimtmečių meistriškumą.
Tačiau atsiribojus nuo Venecijos, klausiu plačiau – kuo šios turistinės suvenyrų vitrinos skiriasi nuo lentynų, kuriose kas kelis mėnesius keičiasi madingi, bet sintetiniai ir trumpaamžiai daiktai mūsų pačių namams?
Gamybos hipertrofija: skaičiai, kurie verčia sustoti
Pasaulis skęsta ne tik plastiko suvenyruose, bet ir greitojo dizaino pertekliuje. Pasaulinės analitikų organizacijos skaičiuoja, kad dar 2014 metais pasaulinė tekstilės ir vartojimo gaminių gamyba peržengė 100 milijardų vienetų per metus ribą.
Populiatriausi skandinaviški bei europietiški prekių ženklai – nuo prieinamų H&M Home ar Søstrene Grene iki madingųjų HAY, ferm LIVING ar Maison du Monde – kuria itin greitą estetikos pamainą. Naujos kolekcijos pristatomos kas kelis mėnesius, o „madingas dizainas“ jau po 2–3 metų tampa morališkai pasenusiu drožlių plokštės ar sintetinio lukšto mišiniu.
Europos aplinkos agentūros (EEA) duomenimis, vidutinis europietis per metus suvartoja apie 19 kg tekstilės ir namų dekoro gaminių. Nors Lietuvoje atskirai surinktų daiktų pernaudojimas auga, nekokybiškos masinės produkcijos srautai iš Rytų platformų vis tiek lenkia sąmoningą vartojimą.
Svarbi tiesa: Pasaulyje jau pagaminta tiek baldų, indų, apšvietimo sprendimų ir drabužių, kad jais galėtume pilnai aprengti bei įrengti kelias ateinančias kartas – nenaudodami nė gramo naujų žaliavų.
Kodėl vintažas yra atsparumas, o ne tiesiog taupymas?
Rinkdamiesi vintažą savo namams ar spintai, mes jau seniai nebešnekame tik apie norą sutaupyti ar būti „ekologiškiems“. Tai tapo sąmoninga filosofija ir atsparumo forma:
-
Atsparumas algoritmo manipuliacijai (Anti-Trend): Didieji brendai per socialinius tinklus mums primeta trumpalaikius mados bumus (Organic Modern, Cluttercore ir kt.). Naujas masinis daiktas po pusmečio jau atrodo išėjęs iš mados. Autentiškas vintažas turi laiko patikrintas proporcijas – jis nepaklūsta ciklams ir nereikalauja nuolatinio namų atnaujinimo.
-
Medžiagiškumo autentiškumas: Šiuolaikinė masinė gamyba renkasi taupyti. Senosios gamybos vintažiniai daiktai turi visai kitą tankį, svorį ir natūralias medžiagas (masyvo medieną, žalvarį, stiklą), kurių gamyba šiandien kieto biudžeto rėmuose tiesiog nebeįmanoma.
-
Patina kaip vertė (Wabi-Sabi estetika): Įbrėžimas ant naujos plastikinės ar plokštės kėdės ją sugadina. Vintažinis daiktas su laiko patina tik įgauna charakterio, pasakoja istoriją ir išlaiko savo vertę antrinėje rinkoje.
-
Emocinis inkaravimas: Greitasis vartojimas suteikia trumpą dopamino šuolį, po kurio seka pirkėjo gailestis (buyer’s remorse). Vintažo paieška, restauravimas ar atrinkimas – tai lėtas procesas, sukuriantis tikrą emocinį ryšį su daiktu ir mažinantis vartojimo keliamą nerimą.
Kas laukia toliau?
Ateitis priklauso ne naujų daiktų gamybai, o jau pagamintų objektų kuravimui, saugojimui ir priežiūrai. Tiesa, nereikia atsisakyti visko, kas nauja .Tiesiog kitą kartą, ieškant akcento savo erdvėms, verta savęs paklausti: ar šis daiktas sukurtas tarnauti dešimtmetį, ar tik iki kito mados ciklų pasikeitimo?
